EFNISYFIRLIT

Bretarnir koma

Ķ hers höndum

Śtvarp ķ strķši

Bandarķskt setuliš

Įstandiš

Strķšslok

Heimildir

Forsķša


Hjįlp







Samskipti bandarķska hersins og śtvarpsins


Śr ritinu Śtvarp Reykjavķk eftir Gunnar Stefįnsson

Nś lķšur fram į nęsta įr. Bandarķkjamenn taka viš hervernd Ķslands af Bretum. Tveimur įrum eftir žaš, 10. jślķ 1943, setti śtvarpsstjóri reglur „um gęslu varśšar ķ rekstri śtvarps, mešan styrjöldin stendur". Veita žęr nokkra mynd af žeim ašstęšum sem Rķkisśtvarpiš įtti viš aš bśa į žessum įrum.

Ķ inngangi segir: „Tilgangurinn meš reglum žessum er aš koma ķ veg fyrir žaš, aš meš śtvarpinu berist neinar žęr upplżsingar, sem gętu stušlaš aš žvķ aš stofna mannslķfum į Ķslandi, skipum, mannvirkjum eša öšrum veršmętum ķ hęttu eša torvelda hervarnir landsins. Koma hér sérstaklega til greina allar upplżsingar, sem óafvitandi eša dulbśnar kynnu aš geta oršiš faldar ķ śtvarpsefni." Um vafaatriši skal ašalskrifstofa Rķkisśtvarpsins śrskurša „ķ samrįši viš skrifstofu eftirlitsmanna setulišsins meš sķma og śtvarpi." Um fréttaflutninginn segir ķ reglunum: „Ekki mį ķ fréttum Rķkisśtvarpsins greina neitt žaš, er varšar hervarnir landsins, hernašarašgeršir į landi, į sjó eša ķ lofti, nema slķk frétt sé ķ hvert sinn lįtin ķ té af réttum hlutašeigandi yfirvöldum ķ her eša flota Bandarķkjamanna, enda liggi fyrir į fréttastofu, hverjir til slķks eru valdir af yfirstjórn hersins aš bera įbyrgš į heimildum, og skulu nöfn žeirra stašfest meš eigin undirskrift žeirra."

Sagt er aš gjalda beri varhuga viš umtali um vešur sem gęti beint eša óbeint gefiš til kynna, hversu vešri og vešrįttufari sé hįttaš. Žį er bannaš aš greina nöfn hermanna, bannaš aš greina frį herskipum Bandamanna og öšrum skipum eša skipalestum, gildir žaš raunar bęši um skip hlutlausra žjóša og žjóša er vinna gegn möndulveldunum. Žį er og bannaš aš greina frį skipströndum eša öšru skipatjóni, skotįrįsum į skip, flugvélar, hafnir eša mannvirki. Ennfremur er óheimilt aš greina frį nokkru sem gęti gefiš upplżsingar um herbśšir eša önnur varnarvirki . Žį mįtti ekki segja frį móttöku eša sendingum į erlendum pósti, brottför eša komu feršamanna, žannig aš „af megi rįša, meš hvaša farartękjum žeir feršast". Stranglega er og bannaš aš birta óstašfestar fréttir. Į sama hįtt voru settar skoršur viš birtingu auglżsinga og tilkynninga og gįtu auglżsendur žurft aš sanna sig. Žį er bannaš aš birta auglżsingar varšandi tapaš eša fundiš, „hvort heldur er um aš ręša hśsdżr eša hluti, hvers konar sem eru," og er vandséš hverja hernašaržżšingu slķkt hefur getaš haft. - Undanžegnir reglum um eftirlit eru ašeins eftirtaldir ašilar: Rķkisstjórnin, lögreglustjóri, vitamįlastjóri, Slysavarnafélagiš og Skipaśtgerš rķkisins.1

Bandarķsk hernašaryfirvöld fölušust eftir afnotum af Rķkisśtvarpinu og var samningur um žau undirritašur 27. febrśar 1943. Var hann nokkuš gagnrżndur ķ blöšum, eins og vant er um samninga viš erlenda ašila, og ritaši žvķ Jónas Žorbergsson śtvarpsstjóri greinargerš, dags. 5. mars 1943, žar sem hann lżsti samningnum frį sjónarmiši stofnunarinnar og svaraši gagnrżni sem fram hafši komiš. Samningurinn fól ķ sér aš bandarķska hernum voru fengin umrįš yfir nokkrum dagskrįrtķma daglega, en nota skyldi einungis tķma sem ekki var hagnżttur af Rķkisśtvarpinu.

Žaš sem einkum sętti gagnrżni var aš setulišinu var meš žessum samningi leyft aš śtvarpa į ķslensku. Žaš nefnir śtvarpsstjóri „įkvęši sem lśta aš gagnkvęmri landkynningu." Vitnar hann ķ bréf Porter McKeever sem undirritaši saminginn fyrir hönd Bandarķkjahers:

Žaš er fyrirhugaš aš śtvarpa til setulišsins allmiklu af dagskrįrlišum, žar sem um verši aš ręša fręšslu um Ķsland, sögu landsins, menningu žess, ķbśana sjįlfa og framfarir lands og žjóšar, svo aš er žeir setulišsmenn, sem hér dvelja, hverfa aftur til sķns heimalands, žį hafi žeir öšlast dįlitla fręšslu um landiš og žjóšina og aukinn skilning frį žvķ sem veriš hefir hingaš til. Einnig gętu komiš til greina dagskrįrlišir til žess fallnir aš auka skilning Ķslendinga į lķfi og menningu Bandarķkjamanna.

Śtvarpsstjóri segir aš fyrir Bandarķkjamönnum vaki aš ķslenskir menntamenn ķ Amerķku og Ķslendingar sem dvalist hafa langdvölum ķ landinu tali stutt erindi inn į hljómplötur er sķšan yrši śtvarpaš hér. Hann leggur įherslu į aš žaš sé alveg į valdi śtvarpsrįšs hvort slķku efni skuli śtvarpaš, enda tekiš fram af hįlfu rįšsins aš slķka dagskrįrliši bęri aš fella inn ķ hina ķslensku dagskrį. Śtvarpsstjóri endar greinargerš sķna į žvķ aš ljóst sé aš ummęli žar sem gefiš sé ķ skyn „aš žjóšernisvernd okkar Ķslendinga og žjóšarmetnaši sé stofnaš ķ tvķsżnu meš samningsgerš žessari hafa ekki viš minnstu rök aš styšjast..."2

Ekki nęgši žessi greinargerš til aš žagga nišur gagnrżnisraddir. Kennslumįlarįšherra óskaši svara frį śtvarpsstjóra um hvort „įformaš vęri aš hafa śtvarp į ķslensku ķ śtvarpstķma Bandarķkjanna. - Ef eigi, hvort žį verši śtvarpaš į ķslensku, eftir beišni Bandarķkjanna, ķ dagskrįrtķma śtvarpsins sjįlfs, og žį einungis samkvęmt įkvöršunum śtvarpsrįšs, meš sama hętti og gilda um önnur ķslensk dagskrįratriši." Žetta sķšasttalda, aš śtvarpaš sé į ķslensku aš fyrirlagi Bandarķkjamanna, viršist einkum hafa oršiš mönnum žyrnir ķ augum. En śtvarpsstjóri svarar rįšherra bréflega 11. mars 1943. Hann rekur fyrrnefndar samningavišręšur milli Rķkisśtvarpsins og Bandarķkjamanna, segir aš śtvarpiš sé alveg į valdi śtvarpsrįšs og aš ekkert ķslenskt śtvarp fari fram ķ dagskrį Bandarķkjanna eša žeirra śtvarpstķma. Varšandi hina spurninguna segir śtvarpsstjóri aš Bandarķkjamenn hafi ķ hyggju aš lįta taka upp į hljómplötur vestan hafs nokkuš af stuttum erindum Ķslendinga meš fręšslu um menningu Bandarķkjamanna.

Śtvarpsstjóri segir aš aldrei hafi komiš fram hjį Bandarķkjamönnum nokkur vottur žess aš žeir hefšu įhuga fyrir aš koma fram įróšri né gera neitt žaš sem ekki vęri śtvarpsstjórninni aš skapi eša ķ samręmi viš reglur hennar. „Eg leyfi mér enn fremur aš lżsa žvķ yfir sem minni skošun," segir śtvarpsstjóri, „aš sś ótķmabęra og lķtt hugsaša gagnrżni, sem fram hefir komiš opinberlega um žetta mįl, feli ķ sér ekki einungis įstęšulaust vantraust į stjórn Rķkisśtvarpsins, heldur og freklega og varhugaverša ókurteisi ķ garš žeirrar žjóšar, sem viš erum knśšir til aš hafa mikil og nįin višskifti viš."3

Enn létti ekki kurr um mįliš og gat Helgi Hjörvar ekki į sér setiš og birti blašagrein meš miklum svigurmęlum ķ garš „okkar manna" (ž. e. forstöšumanna śtvarpsins) sem viršist telja „aš žaš séu hagsmunir ķslenzku žjóšarinnar og sómi, aš fį aš lįta sem mest af hendi og bjóša sem bezt, mega helzt framselja śtvarpiš meš lifandi og daušu, dagskrįnni, hlutleysisforminu og sjįlfu móšurmįlinu, allt annaš vęri skortur į sjįlfsagšri kurteisi viš vinažjóš." Enn vegur Helgi aš nafngreindum mönnum utan Rķkisśtvarpsins, blašafulltrśa og starfsmanni ķ utanrķkisrįšuneytinu og ręšir um „flešumenni, sem dilla hundsrófunni viš hverja śtlenda angan" og fleira ķ žeim dśr.4

Śtvarpsstjóri ritaši kennslumįlarįšherra um mįliš 11. jśnķ, rakti hiš fyrra upphlaup Helga śt af herveršinum hįlfu öšru įri fyrr og segir: „Atvik žetta, sem hér hefir veriš lżst, svo og Alžżšublašsgrein skrifstofustjórans, bera žaš meš sér, aš hann brestur ęskilega skapstillingu og aš hann viršist misskilja ašstöšu sķna og trśnašarskyldur sem žjónustumašur Rķkisśtvarpsins. Brigsl žau ķ garš yfirstjórnenda stofnunarinnar, sem felast ķ Alžżšublašsgreininni, munu og vera žess ešlis, aš žau varši viš įkvęši 108. greinar hegningarlaganna." Śtvarpsstjóri telur žessa framkomu Helga eiga aš sęta vķtum og veitti rįšuneytiš Helga įminningu.5

Samskiptin viš hiš erlenda setuliš viršast hafa gengiš vandręšalķtiš. Žó óskaši fulltrśi bandarķska hersins eftir žvķ 26. okt. 1943, af gefnu tilefni, aš fį aš kynna sér allt talaš orš flutt ķ Rķkisśtvarpiš meš aš minnsta kosti tveggja daga fyrirvara. Žetta taldi śtvarpsstjóri ekki gerlegt og skaut mįlinu til śtvarpsrįšs. Rįšiš tók undir žaš og taldi torvelda og aš mörgu leyti hindra algerlega dagskrįrstarfsemi śtvarpsins ef slķkar kröfur yršu teknar upp. Žį samžykkti śtvarpsrįš 3. nóvember varšandi „eftirlit af hįlfu herstjórnarinnar meš dagskrįrstarfsemi śtvarpsins, aš žaš telur ekki koma til mįla aš taka slķku eftirliti, nema žį eftir beinum fyrirmęlum rįšuneytisins." Śtvarpsstjóri ręšir žetta mįl ķ bréfi til fulltrśa bandarķska hersins, Richard Gamble, 3. nóvember 1943 og lżsir ašstöšu Rķkisśtvarpsins svo:

Žaš hefir įvallt veriš, vegna fįmennis žjóšarinnar, miklum öršugleikum bundiš aš fį nothęft efni til flutnings ķ śtvarp. Allir žeir sem slķkt efni flytja annast undirbśning ķ hlaupavinnu og oft ekki fyrr en į sķšustu stundu. Ef upp yrši tekin sś krafa, aš žessir menn undantekningarlaust skilušu handriti meš tveggja til fjögurra daga fyrirvara til ritskošunar, mundi žaš leiša til žess, aš śtvarpsefni yrši ekki fįanlegt, af žeim įstęšum er aš framan greinir, og žó öllu fremur vegna žess, aš żmsir žeir menn sem mest eftirsjį vęri aš teldu sér misbošiš meš slķkum rįšstöfunum nś, eftir aš žjóšin hefir bśiš į fjórša įr ķ hersettu landi, įn žess aš slķkar rįšstafanir hafi veriš upp teknar.6

Žį segir śtvarpsstjóri aš žaš myndi krefjast aukins mannafla aš heimta handrit inn meš fyrirvara sem yrši enn lengri af žvķ aš žaš žyrfti aš vélrita žau. Sķšan kvešst hann vilja ķ fyllstu vinsemd, en meš fullri einurš, vekja athygli Gamble į nokkrum stašreyndum: Bretar, sem hernįmu landiš snemma į įrinu 1940, žegar hernašarašstašan į Noršur-Atlantshafi virtist vera ķ tvķsżnasta lagi, hafi aldrei boriš fram neinar kröfur um žaš, aš starfshįttum Rķkisśtvarpsins yrši breytt ķ grundvallaratrišum vegna ritskošunar. Hervöršur sį, sem um skeiš var settur ķ śtvarpssalinn, orsakašist af įkvešnu atviki, ž.e. ótķmabęrri frétt um ofsavešur, sem gekk yfir landiš, og afleišingar hennar. Hervöršurinn hafši aldrei neina hagnżta žżšingu sem eftirlitsrįšstöfun, en samvinna var tekin upp milli Rķkisśtvarpsins og hernašaryfirvaldanna um sameiginlega öryggisgęslu ķ sambandi viš fréttir og auglżsingar. Allsherjar ritskošun į tölušu mįli hafi aldrei komiš til orša.

Žį segir śtvarpsstjóri aš Rķkisśtvarpiš hafi eftir fyllstu getu leitast viš aš haga starfsemi sinni ķ samręmi viš żmsar grundvallarreglur til varśšar, sem upp voru teknar ķ öndveršu aš boši rķkisstjórnarinnar og af eigin hvötum stofnunarinnar ķ samrįši viš herstjórnina. Hafi hann persónulega gengist ķ žaš aš hafa daglegt eftirlit meš žvķ aš reglum žessum yrši fullnęgt. Kvešst hann hafa tališ sér žetta bęši skylt og ljśft og sé jafnfśs og įšur til fyllstu samvinnu innan žeirra takmarka, er ekki leiši til stórkostlegrar og skašvęnlegrar röskunar į öllum starfshįttum og framkvęmd Rķkisśtvarpsins. „Rįšstafanir, sem mundu leiša til fjįrhagslegs tjóns fyrir stofnunina og višskiftamenn hennar, ž.e. žjóšina, og torvelda eša hindra dagleg vinnubrögš hennar, eins og žau hafa veriš allt frį upphafi hernįmsins, tel eg mér žvķ aš eins fęrt aš framkvęma, aš fyrir liggi um žaš skipun rįšuneytis mķns." Loks bendir śtvarpsstjóri į aš harkalegar rįšstafanir til ritskošunar į öllu śtvarpsefni og truflun sś og öršugleikar, er af žeim mundu leiša, hlytu aš verša mjög torskildar eins og nś sé komiš og mundi vekja slķka ólgu, aš einungis brżn hernašarnaušsyn gęti réttlętt žęr og skżrt.7

Umręšur uršu ķ śtvarpsrįši um žessi mįl og viršist rįšiš hafa stašiš nokkuš saman ķ aš lįta ekki bandarķska herinn hafa meiri ķhlutun um dagskrį śtvarpsins en minnst var hęgt aš komast af meš. En viš žetta varš aš bśa žótt starfsmönnum félli vitanlega mišur. Žannig segir Emil Björnsson, sem varš fréttamašur hjį śtvarpinu į strķšsįrunum, ķ minningum sķnum: „Žaš var dįlķtiš óžęgilegt ķ fyrstu aš hafa fulltrśa amerķska herlišsins yfir sér, og lįta žį lesa yfir fréttirnar, įšur en žęr birtust, en žaš var gert til öryggis į strķšsįrunum. Žörfin į žvķ skildist žó fljótlega. Einkum voru žaš upplżsingar um vešurlag og skipaferšir sem varast varš ķ fréttum."8

Hinn 21. mars 1944 samžykktir śtvarpsrįš aš gefnu tilefni aš žaš sé andvķgt žvķ aš aukin verši śtvarpsstarfsemi setulišsins hér og ķ annan staš aš žaš ętlist til žess aš „viršingu stofnunarinnar sé haldiš uppi ķ verki gagnvart setulišinu og erindrekum annarra žjóša." - Ekki veršur annaš séš en žetta hafi tekist bęrilega og kemur fram ķ bréfi śtvarpsstjóra til „strķšsupplżsingaskrifstofu Bandarķkjanna" (ódagsett) aš hann telur aš greišst hafi vel śr vandręšum „fyrir gagnkvęma višleitni og velvild žeirra, sem žar hafa haldiš į mįlum."9

Žótt Rķkisśtvarpinu hafi veriš óhagręši af skiptum viš setulišiš aš żmsu leyti, enda óhjįkvęmilegt viš žessar ašstęšur, varš vera žess einnig stofnuninni til įvinnings - eins og žjóšarbśinu yfirleitt. Mest var um žaš vert aš śtvarpiš hafši tekjur af aš leyfa fyrst Bretum og sķšan Bandarķkjamönnum afnot af stöšinni fyrir herlišiš. Hinn 8. október 1943 ritaši Jónas Žorbergsson śtvarpsstjóri kennslumįlarįšuneytinu bréf žar sem hann lżsti žvķ aš greišslur vegna žessara nota muni nema um nęstu mįnašamót kr. 443.715. „Eins og ljóst mį vera, " segir śtvarpsstjóri, „er tekju-auki žessi meš öllu óvęntur, enda óviss, og getur meš öllu tekiš fyrir hann hvenęr sem vera skal. Eg hefi žvķ įvallt litiš svo į, aš ekki vęri rétt aš lįta žetta fé hverfa ķ hina įrlegu veltu, heldur bęri aš leggja žaš til hlišar, til žrifnašar stofnuninni og vaxtar."10

Skemmst er frį žvķ aš segja aš śtvarpsstjóri leggur til aš žetta fé verši sett ķ byggingarsjóš fyrir stofnunina. Var žetta upphaf žeirrar višleitni aš byggja yfir Rķkisśtvarpiš og var skrišur į žvķ mįli nęstu įrin.

___________________________________
1 Žjs. Rķkisśtvarpiš, Bréf śtvarpsstjóra, DB/5.
2 Žjs. Rķkisśtvarpiš, Bréf śtvarpsstjóra, DB/5.
3 Žjs. Rķkisśtvarpiš, Bréf śtvarpsstjóra, DB/5.
4 Alžżšublašiš 30. maķ 1943.
5 Žjs. Rķkisśtvarpiš, Bréf śtvarpsstjóra, DB/5.
6 Žjs. Rķkisśtvarpiš, Bréf śtvarpsstjóra, DB/5.
7 Žjs. Rķkisśtvarpiš, Bréf śtvarpsstjóra, DB/5.
8 Emil Björnsson: Litrķkt fólk. Ęviminningar II, Reykjavķk 1987, s. 136.
9 Žjs. Rķkisśtvarpiš, Bréf śtvarpsstjóra, DB/5.
10 Žjs. Rķkisśtvarpiš, Bréf śtvarpsstjóra, DB/5.








Eyšslusemin herjar landiš
Śr įramótaįvarpi Hermanns Jónassonar forsętisrįšherra 1941

Samkoma hjį bandarķska hernum

Churchill į svölum Alžingishśss



Tengdir vefir

Ręšur Churchills
Earth Station: Wartime Broadcasts

© Rķkisśtvarpiš-menningardeild / Ljósmyndasafn Reykjavķkur 1998