Ašdragandi Brautryšjendur Landnįmiš Nżtt samfélag Nśtķminn



Samtķmaheimildir
Fyrstu tvö įrin
Jóhann Briem

Fréttir frį Shawano
Stefįn Gušmundsson

Bókmenntir
Sandy Bar
Guttormur Guttormsson

Vištöl
Landnįmssögur
Gušjón Įrnason og fleiri

Landnįmiš ķ Kanada

Pįll Žorlįksson beiš ķ Quebec eftir stóra hópnum sem fór frį Akureyri sumariš 1873. 115 manns fóru til Rousseau ķ Muskoka héraši ķ Ontario, Kanada og tóku boši kanadķskra yfirvalda um ókeypis flutning žangaš. 50 manns fóru meš Pįli til Wisconsin žar sem žeir fengu vinnu hjį bęndum til žess aš lęra bśskap ķ nżju landi. Sumir žeirra nįmu land ķ Shawano sżslu ķ Wisconsin įriš eftir. Žeir fluttu žó til Noršur Dakota įriš 1880. Hins vegar bišu margvķslegir erfišleikar landnemanna ķ Muskoka, enda voru žar engir landar til aš hjįlpa žeim. Žeir stofnušu nżlendu ķ Cardwell, Muskoka, en landiš var ekki gott til bśskapar. Sumir fengu vinnu viš skógarhögg, ašrir voru atvinnulausir ķ Rousseau. Žeim var lįnaš fé og Pįll Žorlįksson safnaši fé handa žeim mešal Noršmanna ķ Wisconsin. Nęsta įr hurfu žeir į braut, en Sigtryggur Jónasson hafši leitaš aš landi sem hentaši til aš stofna nżlendu. Žegar 375 Ķslendingar komu vestur įriš 1874 var gerš tilraun til landnįms ķ Kinmount, noršan viš Toronto. Jóhannes Arngrķmsson fór į vegum stjórnar Nova Scotia meš hóp fólks til aš nema land ķ Elgshęšum (Mooselands Heights) ķ Nova Scotia, sem sumir Ķslendingar köllušu Markland. Žannig settist allur žessi hópur aš ķ Kanada, en hvorugt landnįmiš lįnašist, žótt žaš entist nokkuš lengur ķ Nova Scotia. Um 30 börn og 10 fulloršnir munu hafa lįtist vegna hinna erfišu ašstęšna ķ Kinmount.


Fyrstu ķslensku landnemarnir taka land ķ Gimli, 21. október 1875.
Teikning į gömlu póstkorti.

Um voriš voru menn sendir frį Kinmount ķ leit aš betri staš. Sigtryggur Jónasson, Einar Jónasson og séra John Taylor myndušu sendinefnd meš stušningi Kanadastjórnar til aš lķta į hin frjósömu lönd ķ Raušįrdalnum ķ Manitoba. Žar hafši veriš numiš nokkuš land en menn óttušust óbyggš svęši žar fyrir noršan vegna kulda og meintrar grimmdar indķįna. John Taylor var af engilsaxneskum uppruna, en hafši kynnst Ķslendingunum ķ Kinmount og fékk slķkan įhuga fyrir žeim aš hann var meš žeim sķšan. Žetta sumar gekk versta engisprettuplįga ķ sögu Manitoba. Nefndin valdi aš lokum staš 70 mķlur noršan viš Winnipeg, žar sem bęrinn Gimli er nś. Landnįmssvęšiš nįši noršur aš fljóti žvķ sem fékk nafniš Ķslendingafljót. Reyndar var žetta noršan viš Manitoba, ķ Keewatin héraši, og aš mestu óbyggt af öšrum en indķįnum sem bjuggu noršan įrinnar. Ķslendingarnir voru aš leita aš landi fyrir blandašan bśskap. Žarna voru miklir skógar og žvķ gnęgš timburs, og žar var land sem hentaši til tśnręktar og akuryrkju, nęgur fiskur ķ vatninu, įvextir og villibrįš ķ skógunum, greišar samgöngur til Winnipeg eftir vatninu og įnni, og žar voru engar engisprettur. Svęšiš virtist vera hentugt til aš stofna nżlendu, og meš stušningi stjórnvalda fluttist žangaš rśmlega 200 manna hópur Ķslendinga haustiš 1875. Hópurinn taldi upphaflega 285 manns, en nokkrir uršu eftir ķ Winnipeg. Margvķslegir erfišleikar męttu žeim į leišinni, mešal annars hafši lįšst aš śtvega žeim kżr eins og lofaš hafši veriš. Žeim tókst žó aš nema land seint ķ október, og žį lį mest į aš koma yfir fólkiš bjįlkakofum sem ašeins fįir kunnu aš byggja. Fyrst var byggt bjįlkahśs fyrir einn leištoganna, žaš varš sķšar geymsluhśs og mišstöš. Sķšan voru byggšir 30 litlir kofar vegna žess aš ašeins voru til 30 ofnar, og žvķ uršu 2-3 fjölskyldur aš bśa ķ hverjum kofa.

Hungur og kuldi surfu aš fyrsta veturinn, veišar ķ vatninu gengu illa, auk žess sem mjólkurskorturinn var tilfinnanlegur. Allmargir létust žennan vetur, einkum ung börn. Um jól var stofnašur skóli, og nokkur tölublöš komu śt af handskrifušu blaši sem fékk nafniš Nżi Žjóšólfur. Auk žess var reynt aš halda uppi skemmtanalķfi viš žessar ašstęšur. Samtķmalżsing Jóhanns Briem į žessu tķmabili sżnir vel žį erfišleika sem landnemarnir žurftu aš glķma viš.

Įriš eftir kom stór hópur frį Ķslandi, og veturinn žar į eftir var tķmi fórna og sigra. Yfir hundraš manns létust ķ bólusóttarfaraldri sem varš til žess aš svęšiš varš aš vera ķ sóttkvķ ķ hįlft įr. Žrįtt fyrir hörmungarnar hittust nokkrir menn hinn 22. janśar 1877 til aš ręša stofnun blašs, sem veršur aš teljast nokkur bjartsżni mišaš viš ašstęšur. Blašiš Framfari var samt stofnaš, keypt var prentsmišja meš ķslenskum stöfum og fyrsta tölublašiš var prentaš ķ bjįlkakofa aš Lundi, žar sem Riverton er nś, 1. september 1877. Žaš kom śt žrisvar ķ mįnuši og var fjórar sķšur į lengd.

Ķ fyrsta tölublaši Framfara er fjallaš um žau mįlefni sem heitast brunnu į ķslensku landnemunum. Višhald mįls og žjóšernis voru lykilatriši, en forsendur žess voru tvęr, aš mati manna: ķslensk nżlenda og śtgįfa blašs į ķslensku. Žetta žżddi žó ekki aš Ķslendingarnir vildu einangra sig, žvķ žeir voru móttękilegir fyrir hinum nżja heimi og vildu laga sig aš honum.


Yfirlitsmynd frį Gimli įriš 1906.
Ljósmyndasafn Reykjavķkur

Flutningar į borš viš vesturferširnar eru einhver mestu umskipti sem oršiš geta ķ lķfi manneskju. Umtalsveršur munur var į ašstęšum į Ķslandi og ķ Vesturheimi. Torfbęir voru į Ķslandi en bjįlkakofar vestra, žvķ žurftu menn aš lęra handbragšiš viš skógarhögg og byggingar. Į Ķslandi eru mildir vetur en mjög kaldir ķ Manitoba žar sem flestir settust aš, frostiš getur fariš nišur um 40°C. Į Ķslandi var einungis stunduš kvikfjįrrękt, ķ Vesturheimi žurftu menn aš nį tökum į kornrękt. Žį žurftu žeir einnig aš lęra veišar ķ gegnum ķs į vötnunum, og žar voru allt ašrar fiskitegundir en menn voru vanir aš heiman.

Fjöldi vesturfara var misjafn milli įra. Helstu hįpunktarnir voru 1875-76, 1883, 1885-89, 1894 og 1900-1905. Flestir fóru frį noršausturhorni landsins. Žar var tķšarfar verra, öskufall eftir Öskjugosiš gerši mönnum skrįveifu og fęrri sjįvaržorp voru til aš taka viš fólksfjölguninni. Višhorf Ķslendinga til vesturferšanna var misjafnt. Sumir töldu žaš įlitlegan og athyglisveršan valkost, ašrir ęttjaršarsvik, en vķst er aš oft voru tilfinningar vesturfara sjįlfra blendnar. Tališ er aš heildarfjöldi vesturfara hafi veriš 15-20.000. Vesturfaraskrį telur um 14.000 nöfn sem aš mestu eru tekin af faržegalistum skipa, en hśn er ekki tęmandi.


Efnisyfirlit Heimildir Tenglar Gestabók Póstur
Ritsjóri:  Ritstjórar:  Višar Hreinsson og Jón Karl Helgason
Höfundur meginmįls:  Višar Hreinsson
Hönnun og samsetning:  Anna Melsteš
Vefur c 1999 RŚV 1999